Vietovė

„Laimės pradinė“ vyksta vietoje, kur vešliai apaugęs kalnas ir vandens išgraužtos įdubos žymi senuosius Žalesos upelio vagos ir tirpstančio ledyno pakraščius.

Žemyn tekantys šaltiniai rausia vagas, pripildytas paslapčių ir gyvybės. Šiame miške esame sutikę lapių, tai vienur, tai kitur iškyla bebrų užtvarkos, o pernai mokiniai pasakojo išvydę briedį.

Dieną gyvūnai slepiasi nuo triukšmingų vaikų, bet miškas pilnas jų naktinės veiklos pėdsakų – urvelių, nugraužtų medelių, šakelių, vos matomų žvėrių takelių. Šiame miške nesijaučiame kaip dirbtiniame parke. Laisvai augantys medžiai ir krūmai vasarą teikia šešėlį, kelia iššūkių ir yra gausus medžiagų būstinės statyboms šaltinis. Retai lankomos ir dar rečiau tvarkomos žmonių, šios vietos primena sengirę. Vingiuota, vandeninga, bet negili upelio vaga – ne tik laukinių gyvūnų prieglobstis, bet ir didžiausias džiaugsmas „laukiniams“ vaikams, ieškantiems vandens stichijos.

Miške elgiamės atsakingai, palikdami minimalų pėdsaką, kad aplinka mus džiugintų dar ilgai.

Stovyklaujame vietovėje šalia Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos, užklupus didesniems gamtos siautuliams glaudžiamės joje.

Daugiau fotografijų:
pavasarį, vasarą, žiemą, rudenį.